- voverininkas
- voveriniñkas, -ė smob. (2) BŽ40, DŽ, NdŽ, KŽ voverių medžiotojas. ║ istor. mokesčių voverių kailiukais mokėtojas: Bebrininkai, kiaunininkai ar voverininkai privalėjo kasmet pristatyti po tam tikrą bebrų, kiaunių ar voverių kailių kiekį, o jei kailių nepristatydavo, – mokėdavo pinigais sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.